apviršūnuoti

apviršūnúoti tr. apdengti (gubos) viršūnę: Kožną gubę reik apviršūnúoti, kitas gaspadorius i neviršūnúos, jei nelys Rnv. Varpos į vieną pusę, ražai į antrą pusę – apviršūnúota gubė Rnv. \ viršūnuoti; apviršūnuoti